Jei nesi žydas, pravoslavas ar katalikas, tai žmonės tave automatiškai priskirs prie protestantų grupės. Todėl baptistai paprastai vadinami protestantais. Tačiau tai neatitinka faktų. Baptistai niekada nebuvo protestantai.

Protestantų Reformacija prasidėjo 1517 metų spalio 31 d., kai Martynas Liuteris prikalė savo 95 tezes prie Witenburgo (Vokietija) bažnyčios durų. Žinoma, tai buvo tik pirmas žingsnis veiksmų, kurie privedė prie susikirtimo su Roma.

Dažnai nepastebimas, bet didelę reikšmę turįs įvykis buvo Antras susirinkimas (Council), susirinkęs Špeieryje 1529 metų balandžio 25 d. Tai Romos katalikų susirinkimas, turėjęs savo tikslus: veikti prieš turkus ir sekti liuteronus ir kitus, kurie nepakluso popiežiui. Liuteronų vadai atvyko į susirinkimą surašę protestą. Protestą pasirašė Jonas iš Saksonijos, grafas Jurgis iš Brandeburgo, hercogai Ernestas ir Pranciškus iš Braunšvego – Luneburgo, Pilypas iš Hesses, princas Wolfgangas iš Anhalto ir atstovai iš 14 miestų. Protestas buvo surašytas apsaugoti juos nuo surinkimo nutarimų. Tai buvo jų apsigynimo priemonė. Žymus bažnyčios istorikas Pilypas Schaaf pastebėjo, kad „po šio protesto ir apeliacijos liuteronus pradėjo vadinti protestantais” (History of The Christian Church, JAV, Volume VII, p. 692). Tie patys faktai yra išdėstyti katalikų enciklopedijoje (JAV, XII tomas, 495 psl.).

Tie liuteronų vadai ir keli reformatai, kurie protestavo ir apeliavo Špeierio susirinkime, kalbėjo patys už save, o ne už baptistus. Savo surašytame pareiškime jie taip sakė:  „visi anabaptistai ir persikrikštiję asmenys – vyrai ar moterys – turi būti teisiami ir sunaikinami ugnimi, kardu ar kitaip…”  Baptistai neturėjo nieko bendro su šiuo protestu ir negalima juos vadinti protestantais.

Štai priežastys, kodėl baptistai nėra protestantai.

Istorijos šviesoje baptistai nėra protestantai

Protestantizmas prasidėjo 16 šimtmetyje. Liuteronai, reformatoriai ir kiti buvo Romos katalikai, bet palikę Romos katalikų bažnyčią, pradėjo kurti savo denominacijas. Baptistai nepaliko Romos katalikų bažnyčios kaip Liuteris, Kalvinas ir Cvinglis, nes niekada jai nepriklausė. Baptistai egzistavo jau daugelį šimtmečių prieš Reformacijos laikus.

Baptistai nesistengia įrodyti istorinės įpėdinystės iki apaštalų laikų. Jie tik sako, kad per kiekvieną bažnyčios istorijos amžių buvo žmonių grupių, besilaikančių tų pačių doktrinų, kurių baptistai laikosi ir šiandien. Kartais tos grupės tarp savęs siejosi, kartais – ne ir buvo žinomos įvairiais vardais: montanistai (150 m.), novatistai (240 m.), donatistai (350 m.), paulikiečiai (650 m.), albingiečiai (1022 m.), valdiečiai (1170 m.), o anabaptistų vardas iškilo prieš Reformaciją. Istoriniai duomenys paneigia, kad iki Liuterio pasirodymo buvo tik viena religinė grupė - Romos katalikų bažnyčia. Kas taip galvoja, klysta.

Apie baptistų tikėjimo senumą liudija ne baptistas, bet Romos katalikas kardinolas Hosius. Kardinolas Hosius (1504-1579) buvo Romos katalikų prelatas, kuriam pavedė išsiaiškinti ir nuslopinti nekatalikų grupių veiklą. Jį popiežius Povilas IV paskyrė vienu iš trijų prezidentų svarbiam Trento susirinkimui. Hosius labai energingai veikė prieš Reformacijos įgyvendinimą. Praūžus Reformacijai, Hosius taip gerai žinojo nekatalikų grupių doktriną ir istoriją, kaip niekas kitas. Štai ką jis rašė: „Jei baptistai nebūtų taip žiauriai kankinti ir žudomi per pastaruosius 1200 metų, tai jų būtų daug daugiau negu visų reformatorių” (Laiškai Apud Opera, p. 112, 113). Pastebėkim, kad šis katalikų mokslininkas kalbėjo apie žiaurius baptistų persekiojimus, kuriuos jie turėjo iškentėti, ir aiškiai juos atskiria nuo reformatų bei nurodo, jog jų jau būta 1200 metų prieš protestantų Reformaciją.

Visa tai pasako,  kad baptistai nėra protestantai, nes jie buvo protestantų ir jų pasekėjų žiauriai persekiojami. Nesuskaitomi tūkstančiai prarado savo nuosavybę, žemę ir gyvybes. Konradas Grebelis mirė 1526 kalėjime, Feliksas Manz paskandintas 1527 m. Ciuriche. Žinomas baptistų vadas Balthauseris Hubmaieris buvo gyvas sudegintas Vienoje. Po trijų dienų jo žmonai pririšo akmenį po kaklu ir ją paskandino Dunojaus upėje.

Šie ir daugelis kitų faktų įrodo, kad baptistai nėra protestantai.

Baptistų doktrina yra kitokia nei protestantų 

Požiūris, jog baptistų ir protestantų doktrinų pagrindai tie patys, yra netikslus. Tarp baptistų ir protestantų doktrinų yra šeši ryškūs skirtumai:

1. Baptistai visa širdimi tiki, kad visiškai pakanka tikėti ir praktinę veiklą remti vien tik Dievo Žodžiu. Mes skaitome  „Visas Raštas yra Dievo įkvėptas ir naudingas mokyti, barti, taisyti, auklėti teisumui” (2 Timotiejui 3, 16). Įvairios protestantų denominacijos turi savo pažiūras, katekizmus ir parinktus doktriniškus standartus. Baptistai laikosi tiktai Šv. Rašto.
2. Baptistai tiki, kad Kristus ir tik Kristus yra bažnyčios galva, kaip Šv. Raštas sako: „…kaip ir Kristus yra galva bažnyčios” (Efeziečiams 5, 23). Baptistų bažnyčios neturi vyresnio visų bažnyčių bendro prižiūrėtojo, neturi nei jokios organizacijos, kuri kontroliuotų vietinius surinkimus. Kiekviena vietinė bažnyčia tvarkosi autonomiškai ir yra atsakinga Kristui, kuris yra jos Galva. Baptistų bažnyčios, nors ir bendradarbiauja su kitomis to paties tikėjimo ir praktikavimo kongregacijomis, bet neturi jokio savo centro nei St. Louis, nei Našvilėje, nei Niujorke, nei Romoje. Jų centras yra danguje.
3. Baptistai nuoširdžiai pritaria bažnyčios atsiskyrimui nuo valstybės, nes taip mokė Kristus. Pagal Šv. Rašto mokslą, bažnyčia ir valstybė turi visai skirtingas veikimo sferas: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus – ciesoriui, o kas Dievo – Dievui” (Mato evangelija 22, 21). Baptistai stipriai priešinasi bažnyčios susijungimui su valstybe, nes bažnyčiai, susijungusiai su valstybe, lieka tik apgailėtinas pretekstas vadintis krikščioniška, kadangi šiuo poelgiu ji visiškai nesilaiko Rašto. 
   Tuo tarpu protestantai savo bažnyčias padarė valstybinėmis
4. Baptistai tiki, kad žmogus yra asmeniškai atsakingas Dievui, nes Šv. Raštas sako: „kiekvienas mūsų duos už save apyskaitą Dievui” (Romiečiams 14, 12). Nei kunigas, nei bažnyčia, nei krikšto tėvai nėra atsakingi už mus Dievui. Žmogus nebus išgelbėtas per tai, į ką jo tėvai tiki, nei priklausydamas kokiai nors religijai. Kiekvienas pats už save yra atsakingas Dievui. Protestantai apskritai nesilaiko šios doktrinos.
5. Baptistai krikštija tik įtikėjusį žmogų. Protestantai nesilaiko šio Šv. Rašto mokslo, kad prieš krikštą tikėjimas ir atgaila yra  būtina. Per pirmąsias sekmines Petras aiškai pasakė: „Atgailaukite ir kiekvienas tepasikrištija” (Apaštalų darbai 2, 38). Tai reiškia, kad nėra kūdikių krikšto, nes kūdikis negali atgailauti. Netikintieji taip pat nėra krikštijami. Reformatoriai sekė Romos mokymu apie krikštą. Baptistai stipriai laikėsi Kristaus ir apaštalų doktrinos.
6. Baptistų bažnyčią, remiantis Šv. Raštu, sudaro dvasiškai atgimę nariai; nariai vadovaujasi Kristaus išpažinimu ir tikėjimu į Jį. Į apaštalų bažnyčią buvo priimami tik tie, kurie patikėjo Dievo Žodžiu, atgailavo ir buvo pakrikštyti (Apaštalų darbai 2, 41).

Apaštalų bažnyčiose žmonės netapo nariais automatiškai, lygiai kaip šiandien netapsi baptistų bažnyčios nariu automatiškai.

Peržvelgus šiuos punktus, pasidaro aišku, kad baptistų doktrina yra kitokia nei protestantų.

Praktiškai baptistai nėra protestantai 

Baptistai radikaliai skiriasi nuo protestantų daugeliu dalykų. Protestantų grupės turi savo steigėjus ir dažnai pasivadina jų vardais. Liuteronai gręžiasi į Liuterį, reformatai – į Joną Kalviną, o metodistai pripažįsta Joną Weslley savo steigėju. Kas įsteigė baptistų bažnyčias?  Tai įdomus klausimas. Sunku būtų rasti žmogų, kuris būtų įsteigęs baptistų bažnyčias. Jeigu norėtume kokiam žmogui ir priskirti steigėjo vardą, tai  turėtumėm nusikelti į Petro, Povilo, Jokūbo ir Jono laikus.

Baptistai skiriasi nuo protestantų ir savo gimtąja vieta. Liuteronai veikė Vokietijoje, reformatai – Šveicarijoje ir Olandijoje, presbiterionai – Škotijoje, anglikonai – Anglijoje, o baptistai turėtų nurodyti Palestiną.

Baptistų tikėjimo pagrindas yra Dievo Žodis, o ne Augsburgo konfesija, Dorto kanonai arba Westminsterio konfesija, taigi sutapatinti baptistus su protestantais neįmanoma.

Baptistai niekada nesijungė su protestantais ir niekada nebendravo su Romos bažnyčia. Jie išlaikė savo tapatybę ir ištikimybę Dievo žodžiui prieš reformaciją ir po jos. Tikrieji baptistai laikosi Kristaus ir apaštalų mokslo ir yra pasiryžę mirti už Dievo duotas doktrinas. Vienas 16 šimtmečio baptistas Hanz Denk  taip pasakė: „Tikėjimas yra paklusnumas Dievo Žodžiui – ar tai būtų gyvenimui, ar mirčiai”.  Daugeliui tai buvo mirtis.

Reformacijos laikais maždaug per 10 metų Rotenburge įvyko 900 baisių egzekucijų. Tos mirtys buvo baisios ir žiaurios. Štai sakinys iš teismo nutarimo baptistui Mykolui Sateler: „Mykolas Sateler turi būti perduotas korikui, kuris, nuvedęs jį į egzekucijos vietą, išpjautų jam liežuvį, paskui užmetęs jį ant vežimo, apdraskytų jo kūną du kartus karštomis replėmis. Paskui nugabentų jį prie miesto vartų ir pakartų tą patį kankinimo būdą”. Tokia žiauria mirtimi Sateler mirė 1527 m. Rotenburge. Jo žmona buvo paskandinta, o kitiems vyrams, nukirto galvas.

Baptistai nėra protestantai, nes stipriai laikosi Kristaus ir apaštalų mokslo bei praktikos. Visuose reikaluose tikrasis Dievo Žodis yra jiems autoritetas. Jie atmeta visas žmonių sukurtas religines tradicijas ir praktikas.

 

Kitas straipsnis: Kokia yra kryžiaus prasmė?