Dan 12: 3 „Išmintingieji spindės kaip dangaus šviesuliai, kurie nukreipė daugelį į teisumą – kaip žvaigždės per amžių amžius."  

Nuostabu naktį žiūrint į dangų,
Stebėt kaip mirksi žvaigždės tolumoj.
Jų ten tokia daugybė spindi
Ir niekas jų negali suskaičiuot.

Žmogus nepajėgus to padaryti,
Nes visko neaprėpia jo akis.
Ir tiktai TAS, kuris jas ten įstatė,
gali jų tikrą skaičių pasakyt.

Kūrėjas mūsų nuostabus,
Juo neįmanoma nesigėrėti,
Todėl mes lyg tos žvaigždės danguje
Turim Jo šlovę atspindėti.

Juk žvakė skleidžia šviesą kol ištirpsta,
žibintas degs kol tik alyvos bus jame.
Mes dekim, švieskim kaip žibintai,
Nes Šventą Dvasią turim savyje.

Juk esame šviesos vaikai,
O ateitį mums ruošia Dievas Tėvas.
Tik nepavarkime tikėti ir eit,
Tenai, kur veda Viešpats Jėzus.

O kai kelionė jau artės prie pabaigos,
Nenusiminkim ji juk nesibaigia.
Mes tik ateisim prie naujos pradžios
Pas Viešpatį spindėt lyg žvaigždės.

Parašytas 2012 09 15

<Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis>