Keturi metų laikai Dievo duoti

Pr. 8:22 "Kol žemė bus, nenustos sėja ir pjūtis, šaltis ir šiluma, vasara ir žiema, diena ir naktis!"

Kokia graži Tavoji Kūrinija,
Kurią sukūrei Tu savo žodžiu.
Iš Tavo sandėlių pabyra sniegas
Papuošia žemę patalu baltu.

Eglės ir pušys pasipuošusios
Tarsi jaunoji baltai,
Vėjui papūtus ims šokti,
Eižėdamos savo spygliais.

Kiekvieno kūrinio dizainas vis kitoks:
Pavasarį medžiai apsivelka skirtingų lapų vainiku,
Jų šakose džiaugsmingai čiulba paukščiai,
Tau garbę atiduodami tokiu būdu.

O vasarą saulutei šildant žemę,
kada rugiai vilnija vėjo dvelkimu,
Tuomet ir žmogiška širdis suvirpa
šūksniu, o Dieve, koks Tu nuostabus.

Rudens gėrybių net nesuskaičiuosi
Tai Tu palaiminai mus derliaus gausumu
Mums duonos nepritrūks ant stalo
Jei valgysim ją su dėkingumu.

Ir štai praėjo metų 4 laikai,
Kai Tu mums savo Žody pažadėjai
Kol žemė bus, bus sėja ir pjūtis,
Bus vasara, žiema ir bus diena, naktis.

Parašytas 2016 01 17

< Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis >