Viešpatie, kokie didingi Tavo darbai,
Kokia didelė Tavo malonė.
Ją dosniai dalini dovanai,
Tiems kas Jėzui savo širdį atiduoda.

Daugybė žmonių suklaidintų
Seka tėvų tradicija.
Evangelijos jie nepriima
Ir Viešpaties jie nepažįsta.

O, kad jie suvoktų širdimi
Kaip Tu juos brangini,
Kad savo sūnaus Jėzaus krauju
Jų nuodėmes nuplovei Tu.

Ir aš vieną kart išgirdau,
Kokia aš Tau svarbi,
Kad meilė, kuria pamilai mane
Jau seniai buvo Tavo širdy.

Tuomet maldoj aš suklupau
Prie Tavo malonės sosto,
Tau nuodėmes išpažinau,
O ašaros ritos per skruostus.

Savo dvasia mene prikėlei
Iš dvasinės mirties,
Į dangų kelią man atvėrei,
Davei gyvenimui prasmės.

Šiandieną džiaugsmingai
Galiu tau dėkoti.
Už viską ką Tu
Dėl manęs padarei.

Nėra tokio turto,
Kuris atstotų
Gyvybės kainą,
Kurią man davei.

Ir tai dar ne viskas
Paruoši man vietą
Amžinybės mieste,
Kurį Tu pastatei.

Tuomet dangiškam chore
Naują giesmę giedosim
Su Jėzaus išgelbėtais
Dievo vaikais.

Parašytas 2015 02 09

< Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis >