Kai pavasarį viskas aplinkui pražysta

Iz 54, 6 „Ieškokite Viešpaties, kol galima jį rasti, šaukitės Jo, kol Jis arti…“ 
Jer 17, 9 „Širdis yra be galo klastinga ir nedora…“

Kai pavasarį viskas aplinkui pražysta
O iš nuostabos, grožyje akys paklysta
Širdis prisipildo Tau gyriaus giesmės
Ir už auką ant kryžiaus tik Tu vertas garbės.

Prieš 2000 metų Kaukolės vietoje
Trys kryžiai ant kalno stovėjo
O ant jų nukryžiuoti kartu
Trijų žmonių kūnai kabėjo.

Nors išoriškai žvelgiant jie buvo panašūs
Bet tik vienas buvo nekaltas tarp jų
Jisai kančią kentėjo už visus, nes mylėjo
Šitaip Dievą apreiškė Žmogaus Sūnus.

Dievas meilę žmonijai įrodė ant kryžiaus
Kai į žmogišką kūną skverbės mirtis
Vieną žodį pasakė, kuris įžiebia viltį
Atlikta – nugalėta nuodėmė ir mirtis.

JKodėl nusidėjęs žmogus nepriima žinios
Kad jo vietoje mirė Dievo Sūnus
Todėl, kad širdis klastinga ir nedora
Nori išaukštinti ne Dievą, o save.

Priimti Tiesą žmonėms yra sunku
Nes širdis klastinga veda juos religiniu keliu
Taip Tiesos nepažinę, Jėzaus auką pamynė
Jie tą Tiesą supras, bet jau bus per vėlu.

< Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis >