Kodėl?

Kodėl pasaulyje tiek melo,
Apgaulės, netyrų širdžių?
Kodėl, o Viešpatie brangiausias,
Tiek sielų vaikšto apgautų?
Kodėl pasaulio kunigaikštis,
Apraizgo širdis taip lengvai?
Kodėl Tavasis Žodis, Dieve,
Jiems skamba kaip kvaili juokai?
Nėra juose juk Dievui meilės,
Gyvena jie pasaulio geismuose.
Puikybė pavergė jų širdis,
Susitepė jie Tavo akyse
Dabar žinau tiesos aš kelią -
Gyvybės medis esi Tu.
Dabar žinau, kodėl pasauliui
Tavim tikėti taip sunku.
Ir aš buvau iš šio pasaulio,
Pražuvęs savo geismuose.
Buvau aš skurdžius, aklas, nuogas,
Bet Tu išlaisvinai mane.
Šlovė Tau, Viešpatie brangiausias,
Kad toks kantrus Tu man buvai,
Kad jauną mano širdį
Iš naujo pagimdei.

<Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis>