Kristus gyvas, Jis prisikėlė!

Kad būtum tu išgelbėtas žmogus,
Į nuodėmingą Žemę Jis atėjo.
Be nuodėmės, ir būdamas teisus,
Patyčias, skausmą, troškulį kentėjo.

Spygliai erškėčių draskė galvą Jam
Ir kraujas Jo veidu tekėjo.
Vinim prikaltos rankos, kojos – kam?
Kam Jis tokias kančias kentėjo?

O tam, kad nuodėmingas tu, žmogau,
Nuo pragaro kančių išgelbėtas Juo būtum.
Ant kryžiaus savo auką atnešė Jis tau,
Kad Juo tu įtikėjęs, niekad nepražūtum.

Kad būtumei su Juo tu Danguje,
Kur Dievas Tėvas ir Šventa Dvasia gyvena,
Kur gieda himnus angelai
Ir upės krištolo srovena...

Jam Aleliuja! Jam garbė!
Savim Jis mirtį nugalėjo.
Aukščiausiam Dievui visa šlovė,
Kad mus mylėdamas, Sūnaus nepagailėjo.

<Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis>