Padėka

Tamsybėj klaidžiojau ilgai,
Ir Tavo balso ilgai negirdėjau.
Kantrus ir gailestingas man buvai,
Nes Tu mane labai mylėjai.

Dėkoju, Viešpatie, kad suradai mane,
Kad už mane ant kryžiaus Tu kentėjai,
Brangiu krauju nuplovei nuodėmes visas,
Išteisinai mane, kai įtikėjau.

Padėk man, Viešpatie, naudinga būti Tau,
Ir neužkasti talento į žemę,
Kad šeimininkas kai sugrįš atgal,
Grąžinčiau su kaupu, ką davė.

----------------------------------
Dėkoju, Viešpatie, kad atpirkai mane,
Kad Savo šlovei Tu mane naudoji.
Į mano širdį žodžius įrašai,
O aš – juos popieriuje atkartoju.

Neužgesink manoj širdy liepsnos!
Neleiski širdžiai nei užgesti, nei nusilpti – 
Te mano lūpos neatgimusiems visad kartos:
„Jūs turit Kristuje naujai atgimti!“

<Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis>