Neteisk, bet mylėk!

Kas tu esi, kad savo brolį tu teisi?
Teisėją vieną turim mes visi.
Nejau, manai, esi be nuodėmės?
Visi ataskaitą prieš Dievą duot turės..

Geriau apsidairyk, gal sesei duonos stinga,
Gal broliui rūbų reik šiltų?
Juk Dievo Žodis moko būti gailestingu,
Mylėti artimą ir būti atlaidžiu.

O tu skubi tuoj kitą teisti,
Pats nemokėdamas mylėti ir atleisti.
Siūlai išimti krislą iš kitų akies, 
Nesugebėdamas išimti rąsto iš savo paties.

Labiau mylėkime, dažniau bendraukim!
Agapės trūksta mums patiems,
Tad iš kitų nereikalaukim,
Bet patys ją dalinkime kitiems!

Tada bus džiaugsmas, bus vienybė,
Mes būsim kaip viena šeima.
Mūs širdyse bus meilė ir ramybė
Ir Viešpaties palaima amžina...

<Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis>