JAUNOS ŽEMĖS MOKSLINIAI ĮRODYMAI

Parašė: Creation Today
Vertė (su autorių leidimu): Monika Balnytė
Sudėtingumas: Pradedantiesiems

Brislekono (lot. Pinus aristata) pušis yra apytiksliai 4300 metų amžiaus – datuota pagal medžio žiedus. Metodas galbūt ir ne tobuliausias, bet tai geriausia, ką mes turime medžių amžiui apskaičiuoti.

Didysis Barjerinis Rifas yra mažiau nei 4200 metų amžiaus – skaičiuota matuojant kiek užauga per 20 metų.

Nors ir abu yra jaunesni nei 5 tūkst. metų amžiaus, tačiau tai seniausi gyvieji organizmai pasaulyje. Jų amžius lengvai prisitaiko prie sukūrimo teorijos ir palieka daug neaiškumų evoliucionistams. Kodėl nėra senesnių medžių ar rifų? Pagal evoliucionistų laiko liniją, tikrai turėtų būti kažkas arčiau „milijonų metų“. Evoliucija šito nepaaiškina, ar ne?

Žemėje vyraujantys vėjai yra sukeliami dviejų fenomenų. Tai Saulės kaitra sukelia šiaurės-pietų ar pietų-šiaurės vėjus, priklausomai nuo platumos. Žemės sukimasis įtakoja rytinių ir vakarinių vėjų kryptį. Šiaurinėje dalyje šie vėjai sukasi pagal laikrodžio rodyklę, o pietinėje – prieš laikrodžio rodyklę. Šis Koriolio efektas¹ yra tiesiogiai proporcingas Žemės sukimosi greičiui: didesnis sukimosi greitis, smarkesnis ir Koriolio efektas. Dėka šių vyraujančių vėjų, Saharos dykuma yra intensyviame dykumėjimo procese – praplatėja maždaug 4 mylias (vert. past. apytiksliai 6,4 km) per metus. Skaičiavimai rodo, kad Sahara turėtų būti maždaug 4000 metų amžiaus. Šis jaunas Saharos amžius puikiai atitinka sukūrimo teoriją, kaip pradžią dykumėjimui nurodantis keletą metų po pasaulinio tvano. Dabartinis žemės lėtėjimo tempas ir jos santykis su Koriolio efektu sudaro sąlygas egzistuoti įvairiausiems klimatams nesukeliant grėsmingų žmonijai sąlygų. Sekant evoliucionistų laiko rodykle, per milijonų metų laikotarpį Saharos dykuma jau seniai turėjo būti pasiekusi maksimalų dydį. Negana to, kadangi Žemės sukimosi greitis yra pastoviai mažėjantis, jis turėjo būti žymiai didesnis prieš milijonus metų, o tai dar labiau paneigia evoliucionistų sudėtingą paaiškinimą dėl Saharos dykumos lėto plėtimosi ištisus milijonus metų.

1810-aisiais Žemėje gyveno apie milijardą žmonių. Per mažiau nei 200 metų, žmonių populiacijos skaičius pasiekė šešis milijardus. Tai puikiai atitinka Biblijos chronologiją, nes patvirtina gyventojų skaičiaus augimą po tvano per Nojų ir jo šeimą maždaug prieš 4400 metų. Evoliucijos linijai paaiškinti reikia ne tik neįmanomai lėto gyventojų augimo dažnio, bet ir trijų trilionų² žmonių palaikų vien per paskutinius milijoną metų.

Paskutinius 140 metų stebėto Žemės magnetinio lauko tyrimai rodo, kad jo intensyvumas pastoviai mažėja. Tai rodo, kad prieš 25 tūkst. metų Žemėje nebūtų buvę įmanoma palaikyti gyvybės dėl elektros srovių spinduliuojamo karščio.

Po to, kai Charles Lyell publikavo savo veikalą Geologijos Dėsniai (En. Principles of Geology) 1830-aisiais, visuomenė priėmė jo teoriją, kuri sako, kad Žemė ir žmonija evoliucionavosi iš ankstesnės menkos būsenos. Lyell pasinaudojo Niagaros kriokliais kaip viena iliustracijų, kad paremtų uniformiatarizmą³. Jis įvertino, kad Niagaros kriokliams yra 10000 metų. Taip jis sakė, kad paneigtų Bibliją. Kiti Biblijos skeptikai leido Lyell’ui pamiršti vieną svarbų faktorių – pasaulinį tvaną, vykusį prieš maždaug 4400 metų.

Bandydami paaiškinti pasaulinį tvaną skaičiavimuose, mokslininkai aptiko daug didesnį pirminį erozijos tempą. Padidėjęs vandens kiekis yra tiesiogiai susijęs su erozijos greičiu, didžiausia vandens apimtis turėjo būti po tvano – kas įtakojo greitą eroziją. Taigi, Niagaros dūlėjimas vyko mažiausiai dukart greičiau negu pirminiai skaičiavimai rodė. Pasinaudojant evoliucionistų laiko linija, Niagaros kriokliai jau turėjo būti sunykę ir pavirtę dalimi Erie ežero. Priežastis, kodėl Niagaros kriokliai nesugriuvo per „milijonus metų” vėl nepasiekia evoliucionistų mokymo. Mokslas visada sutinka su sukūrimo laiko linija, tuo tarpu evoliucionistai ginasi savo prielaidomis ir įtikinančiai skambančiomis teorijomis.

Vandenynų vanduo savo sudėtyje turi 3,6% ištirpusių mineralų, kurie lemia vandens sūrumą. Druska, sudaryta iš natrio ir chloro elementų, yrapagrindinis vandenynų mineralas. Metai iš metų, mokslininkai skaičiavo natrio kiekį vandenynuose ir išsiaiškino, kad kasmet nusėda apytiksliai 457 milijonų tonų naturalių druskų, kai tik 122 milijonų tonų palieka vandenyną nesuskaičiuojama galybe būdų. Nurodyti duomenys tik dar kartą patvirtina sukūrimo teoriją ir pasaulinį tvaną. Jei šiuos skaičius pritaikytume evoliucijos teorijai, tai šiandien vandenynai būtų prisotinti druskų, neįmanomi gyvybei palaikyti.

 

Iliustracijos – autorių, paaiškinimai – vertėjos.

¹Koriolio efektas Žemės atmosferoje – vėjų nukrypimas: į dešinę nuo pradinės krypties šiaurės pusrutulyje ir į kairę nuo pradinės krypties pietų pusrutulyje.

²trilionas – 1.000.000.000.000

³uniformiatarizmas – hipotezė, kad procesai, vykę tolimoje geologinėje praeityje, nesiskiria nuo tų, kurie vyksta dabar.

 

Creationtoday.org