Tikėjimas

Mes tikime, kad mūsų meilė vienas kitam tokia, kokia Jėzus mylėjo tikintįjį, aiškiai rodo, jog esame Jo mokiniai, mylime Dievą ir atvaizduojame mūsų, Naujojo Testamento bažnyčios, įgaliojimus. Todėl mylėti – didysis Viešpaties Jėzaus Kristaus įsakymas, kuriam pavaldūs visi kiti įsakymai (Mt 22, 35–40; Jn 13, 34–35; 15, 12; 1 Jn  4, 7–21; 5, 1–3; Apr 2, 4–5).

Mes tikime 66 Biblijos knygų kiekvieno žodžio neklaidingumu ir visų jų įkvėpimu iš Dievo. Biblija yra visiškai pakankamos tikėjimo bei mokymo taisyklės (Ps 119, 160; 2 Tim 3, 16–17; 2 Pt 1, 20–21).

Mes tikime triasmeniu Dievu: Tėvu, Sūnumi ir Šventąja Dvasia, kurie visi yra vienodai dieviškai tobuli (Mt 28, 19; 1 Jn 5, 7).

Mes tikime Biblijos pranešimu apie kūrinijos kilmę (Pr 1, 2; Hbr 11, 3).

Mes tikime, jog Šėtonas yra nupuolęs angelas, Dievo ir žmogaus didžiausias priešas, šio pasaulio nuodėmingas valdovas, kurio likimas yra amžinajame Ugnies ežere (Iz 14, 12–15; Ez 28, 11–19; Mt 25, 41; 2 Kor 4, 4; Ef  2, 1–3;  6, 10–17; Apr 20, 10).

Mes tikime nenuodėmingu Jėzaus Kristaus gimimu (iš nekaltos mergelės) ir nenuodėminga Jėzaus Kristaus žmogiškąja prigimtimi (Mt 1, 18–20; 2 Kor 5, 21; 1 Pt 2, 22).

Mes tikime, kad Jėzus Kristus yra Dievas (Jn 10, 30; Jn 1, 1–14; Rom 9, 5; 2 Kor 5,19; 1 Jn 5, 20).

Mes tikime, jog Dievas – Šventoji Dvasia yra Jėzaus Kristaus bažnyčios valdytojas ir globėjas (Lk 24, 49; Jn 14, 16–17; Apd 1, 4, 5, 8; 2, 1–4).

Mes tikime, jog stebuklingos dovanos, skirtos skelbėjų žodžiams patvirtinti, pasibaigė tada, kai buvo užbaigta Biblija (Mk 16, 20; 1 Kor 13, 8–10).

Mes tikime, kad žmogus buvo sukurtas pagal Dievo atvaizdą ir gyveno nekaltai, tačiau sąmoningai nusidėdamas nupuolė. To pasekmė – visi žmonės yra nusidėjėliai (Pr 1, 26; 3, 6–24; Rom 3, 10–23;  5, 12, 19).

Mes tikime, jog Jėzus Kristus kentėjo ir mirė už visą žmoniją, bet Jo auka veiksminga tik tiems žmonėms, kurie ja tiki (Iz 53, 6;

Mes tikime Jėzaus Kristaus fiziniu prisikėlimu, Jo žengimu į dangų, asmeniniu ir fiziniu Kristaus sugrįžimu, kuris įvyks prieš įkuriant žemėje Tūkstantmetę karalystę (Mt 28, 1–7; Apd 1, 9–11; 1 Tes 4,13–18; Apr 1, 7–8; 19, 11–15; Zch 14, 3).

Mes tikime išgelbėtų žmonių prisikėlimu prieš Tribuliaciją ir Tribuliacijos šventųjų po Tribuliacijos, taip pat netikinčiųjų prisikėlimu po Tūkstantmetės karalystės Baltojo sosto teismui, po kurio netikintieji bus amžiams įmesti į Ugnies ežerą (1 Tes 4, 13–18; Apr 20, 4–6; Apr 20, 11–15). (Tribuliacija – 7 metų negandų laikotarpis, išpranašautas Biblijoje).

Mes tikime, jog bet kuris nusidėjėlis yra visiškai išgelbėtas malone per tikėjimą į Jėzų Kristų. Dvasiniam atgimimui būtina atgaila ir tikėjimas į Viešpatį Jėzų Kristų (Lk 13, 3–5; Jn 3, 16–18; Apd 20, 21; Rom 6, 23; Ef 2, 8–9). Šventoji Dvasia įtikina nusidėjėlius, o kiekvieną tikintįjį dvasiškai atgaivina, užantspauduoja, jame apsigyvena ir saugoja (Jn 3, 6; Jn 16, 8–9; Rom 8, 9–11; 1 Kor 6, 19–20; Ef 1, 13;  4, 30; Tit 3, 5).

Mes tikime, jog visi išgelbėti žmonės yra Jėzuje Kristuje amžinai saugūs ir nežus. Išgelbėjimo neįmanoma nei užsitarnauti, nei prarasti, nes išgelbėjimas – Dievo dovana (Jn 3, 6; 5, 24; 10, 27–30; Rom 8, 35–39; 1 Kor 3, 15;  5, 5;  Ef 2, 8–9; Hbr 10, 39; 1 Pt 1, 5).

Mes tikime, jog Dievas bendrauja su tikinčiaisiais kaip su savo vaikais: Jis baudžia nepaklusniuosius ir atlygina paklusniesiems (Mt 16, 27; 25, 14–23; Jn 1, 12; Hbr 12, 5–11; 2 Jn 8; Apr 22, 12).

Mes tikime, jog Jėzus Kristus įkūrė savo bažnyčią, vykdydamas žemiškąją misiją. Bažnyčia yra vietinis, matomas susirinkimas, sudarytas iš pagal Bibliją pasikrikštijusių tikinčiųjų, susitarusių vykdyti Viešpaties Jėzaus Kristaus pavedimą. Kiekviena bažnyčia yra nepriklausoma, save valdanti  ir jokia kita bažnyčia ar organizacija negali turėti jai įtakos. Mes tikime, kad Jėzus Kristus Didįjį Pavedimą davė tiktai Naujojo Testamento pavyzdžio bažnyčiai. Jis pažadėjo savo bažnyčių tęstinumą (Mt 4, 18–22; 16, 18;  18, 17–18; 28, 19–20; Mk 1, 14–20; Jn 1, 35–51; Ef 3, 21)

Mes tikime, jog Viešpaties bažnyčiai yra duoti du įsakai: krikštas ir Viešpaties vakarienė. Krikštas pagal Bibliją – atgailaujančių tikinčiųjų panardinimas į vandenį, kurį gali įvykdyti tik Naujojo Testamento bažnyčia, vadovaudamasi jai duotais įgaliojimais vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios. Viešpaties vakarienė yra įsakas atminti Kristaus auką, apribotas tik bažnyčios nariams (Mt 28, 19–20; Apd 8, 12–38; Rom 6, 4; 1 Kor 5, 11–13; 11, 1–2, 17–20, 26).

Mes tikime, jog bažnyčioje yra dvi dieviškai nustatytos pareigos – pastoriai ir diakonai. Jais turi būti žmonės, kurių tinkamumas šioms pareigoms išdėstytas Laiškuose Titui ir Timotiejui.

Mes tikime, jog visos asociacijos, draugijos ir komitetai iš tikrųjų turi būti tik bažnyčios kontroliuojami tarnai (Mt 18, 17–18; 20, 25–28).

Mes tikime, kad kiekviena vyriausybė yra įsteigta Dievo tvarkai palaikyti ir žmonių interesams ginti. Tikintieji turi gerbti valstybės vadovus, melstis už juos ir paklusti jiems. Tikintieji gali nepaklusti valstybės vadovams, kada šie prieštarauja Dievo valiai, atskleistai Biblijoje. Bažnyčia negali nurodinėti vyriausybei, kaip tvarkyti šalies interesus, o vyriausybė negali nurodinėti bažnyčiai, kaip ši turi tvarkytis savo viduje (Rom 13, 1–7; 1 Tim 2, 1–2;  Apd 4, 19;  5, 29).