Laukimas...

Atėjo vasara laukta
Aplinkui viskas žalia
Saulutė šviečia danguje
O širdyje taip gera.

Džiugu todėl, kad Tu, Kūrėjau,
Man naują prigimtį davei
Ir mano vardą amžinybei
Gyvenimo knygon įrašei

Kokia didžiulė mūs šeima
Kuriuos pagirdei Tu viena Dvasia
Kiekvienam skirtingus sugebėjimus davei
Tarnauti vienam tikslui – Evangelijai

Mes laukiame Tavęs sugrįžtant
Kaip Tu mums savo žody pažadėjai
Liepei stebėti laiko ženklus
Matyt, kaip laikas tas artėja.

Nežino niekas, nei dienos, nei valandos
Ar bus tai vakaras, ar rytas
Kuomet Tavo šlovės šviesa
Nušvies padangę visą.

Tuomet, vieni pakils iš kapo
Kiti į debesis bus pakelti
Ir kai su Viešpačiu bus susijungę
Taip ir per amžius pasiliks.

Parašytas 2012 06 03

< Ankstesnis eilėraštis | Sekantis eilėraštis >