Reportažas: Vaikų stovyklos ,,Stebuklų beieškant" vadovai dalinasi įspūdžiais

Stovyklos metu vyko įvairiausios veiklos – būreliai, vakaronės, virė būrių gyvenimas. Kas gi juose vyko? Kokių įdomybių įvyko? Interviu su jų vadovais šiek tiek praskleidžia paslapties šydą. 

Štai anglų būrelio vadovas Brian Johnson sakė, kad yra patenkintas būrelio veikla ir jį lankančiais stovyklautojais: „Viskas buvo labai gerai. Man patiko“. Kuo jis sudomino vaikus, kas jo manymu jiems labiausiai patiko? Brian‘as juokiasi ir pro šypseną atsako: „Buvo daug prizų, daug saldainių, reiškia, tikrai jiems patiko“.

Muzikos, arba dainavimo, būrelio vadovas Justinas džiaugiasi vaikų pasikeitimais. „Mažųjų tėvai buvo nustebę, kad vaikai, iki tol savo noru neėmę į rankas instrumentų, dabar noriai jais grojo. Man tai buvo didis džiaugsmas“. Jis džiaugėsi dar viena dainavimo mokytoja: „Olga iš Ukrainos – labai rimta mokytoja, turi daug žinių. Ji praturtino šį būrelį. Jos dėka vaikai galėjo mokytis dainuoti rusų kalba, tobulinti savo vokalinius gebėjimus.“ Sekmadienį, stovyklos uždarymo dieną, muzikos būrelį lankę stovyklautojai lipo ant scenos ne tik dainuoti, bet ir groti. Vadovas džiaugiasi: „Taip pat buvo labai smagu, kad vaikai, kurie kažką moka, pasisakė. Taip mūsų programoje atsirado gitara bei fleita“.

Antrojo būrio vadovės Marina ir Ramunė atvirauja apie savąjį būrį: „Visko buvo. Žinoma, susidūrėme su problemomis, bet visada stengdavomės rasti išeitį“. Ar pavykdavo jas rasti? „Labai stengdavomės išspręsti iškilusius sunkumus. Kartais vaikučiams tekdavo nusiraminti, atsiprašyti, pažvelgti į situaciją kitaip. Mokėmės žiūrėti į problemas per Dievo prizmę, ne per žmogaus“. Apie kai kuriuos vaikus sakoma, kad tai esą sunkus vaikas. Ką apie tai sako vadovės? „Tai yra paprasčiausias sužeistas vaikas ir jo grubus elgesys tėra gynyba, nes jis nežino, kaip turėtų elgtis. Jis bando spręsti savo problemas puldamas kitus. Mes bandėme parodyti, kad yra kitaip ir džiaugiamės rezultatais“. Šešios dienos – trumpas laikotarpis, tačiau vadovės tvirtina, kad vaikų pasikeitimai jau buvo matomi: „Vaikų širdelės tikrai pasidarė geresnės, minkštesnės, atlaidesnės ir švelnesnės. Dabar bereikia, kad Dievas jas toliau keistų. Mes savo darbą padarėme – pasėjome sėklą“.

Vakaronių vedėja Eglė atskleidžia, iš kur atsiranda idėjos stovyklai: „Susėdam visi kartu ir mąstom. Vienas kokią mintį pasako, kitas prideda savąją – taip ir gimsta stovyklos tema“. Eglė džiaugiasi, kad šiemet vaikai labai geri, labai paklusnūs: „Net nežinome kodėl vaikai taip puikiai klausėsi pamokslų: ar pamokslai įdomus, ar vertinimo sistema puiki“. Nors kasdien už pamokslo klausymą tik vienas būrys gaudavo 100 balų, bet vieną kartelį buvo kitaip: „Vakar abu būriai gavo po 100 balų, nes abu atidžiai klausėsi, buvo labai geri, tad padarėme išlygą“. Kalbėdama apie vaikus Eglė nesiliauja šypsotis – šiemet visi tokie laimingi!

Kas vyko išvykoje į Rumšiškes? Vadovė Ramunė džiaugiasi: „Mums labai pasisekė. Turėjome nuostabią gidę, su kuria galėjome ir lankais šaudyti, ir kojūkais vaikščioti, ir pamatyti XVIIIa. mobilųjį telefoną – netgi leido juo paskambinti“. Vaikai susipažino su senosiomis sodybomis, įvairiais senoviniais daiktais.

„Garbė Dievui. Viskas buvo puiku. Nuostabūs vadovai, dar nuostabesni vaikai“, – užbaigė savo interviu Ramunė. Šiais jos žodžiais užbaigsime ir mes.

Parengė: Monika Balnytė