Kiekvienas mąstom širdyje,
Kiek neteisybės žemėje.
Vargų visi mes prislėgti,
Gyvenam kaip tamsioj nakty.

Bet tu žinok savoj širdy,
Nors ir kančių tu apsupty,
Yra šioj žemėje šviesa,
Tik panorėk išvysti ją.

Ji regima ne akimis,
Tą šviesą regi tik širdis.
Tai Kristus – amžina šviesa,
Tiktai per Jį regėsi ją.

Jis čia gyveno kaip Žmogus.
Taip pat patyrė mūs vargus.
Ir nukryžiuotas nekaltai
Už mus kentėjo, ar žinai?

Iš pragaro atpirko mus.
Tai Dievo Gyvojo Sūnus,
Kentėdamas baisius skausmus
Jis nešaukė:”Juk aš teisus!”

Šiandien suprasi kitą tu,
Jei teko tau iškęst vargų.
Ir nepaniekinsi širdy –
Jau po vargų ji bus plati.

Ne vienas tilps tavoj širdy,
Pajausi, kad suprast gali
Net tą, kur niekinai anksčiau
Kas dieną myli vis labiau...

Tai Kristus – Amžina Šviesa!
Kur Jis, ten traukiasi tamsa.
Tu akimis savos širdies
Ieškoki Jo – neliks nakties...