Copyright 2024 - Kauno „Kristaus misijos“ baptistų bažnyčia

GYVA IR VEIKSMINGA KALĖDŲ ŽINIA 
 

Kalėdos – bene populiariausia ir mėgstamiausia šventė visame pasaulyje. Daugelyje šalių Kalėdos švenčiamos jau šimtus ar net tūkstančius metų, todėl nenuostabu, kad per metų metus keliaudama skirtingų kultūrų vingiais, ši šventė apsigaubė margaspalviu tradicijų, papročių, net legendų rūbu ir šiandien skendi tirštame iliuzijų debesyje, kuris vis labiau atitolina ją nuo tikrovės ir paverčia pasakų žanro istorija. Netikri Kalėdų seniai ir snieguolės, stebuklingai atsirandančios dovanos po eglute, žibančios Kalėdų žvaigždės, dirbtiniai angeliukai, išgalvoti stebuklai ir žaislinis kūdikėlis Jėzus, gulintis ėdžiose.

Šiandien skaitysime Jėzaus gimimo istoriją, todėl nenorėčiau, kad klausytumėte ją kaip kalėdinę pasaką. Jėzus Kristus nėra išgalvotas personažas, bet Gyvasis Asmuo ir Vienintelis Tikrasis Dievas, galintis pakeisti jūsų gyvenimą ir net likimą. Ir Bibliją parašė ne Hansas Kristijanas Andersonas, o Šventoji Dievo Dvasia. Todėl atidžiai klausykitės tikros kalėdinės istorijos, užrašytos Evangelijoje pagal Luką:

„Tomis dienomis išėjo ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti visus valstybės gyventojus. Toks pirmasis surašymas buvo padarytas Kvirinui valdant Siriją. Taigi visi keliavo užsirašyti, kiekvienas į savo miestą. Taip pat ir Juozapas ėjo iš Galilėjos miesto Nazareto į Judėją, į Dovydo miestą, vadinamą Betliejumi, nes buvo kilęs iš Dovydo namų ir giminės. Jis ėjo užsirašyti kartu su savo sužadėtine Marija, kuri buvo nėščia. Jiems ten esant, atėjo jai metas gimdyti, ir ji pagimdė savo pirmagimį Sūnų, suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Toje apylinkėje laukuose buvo piemenys, kurie, budėdami naktį, saugojo savo bandą. Staiga jiems pasirodė Viešpaties angelas, ir juos apšvietė Viešpaties šlovė. Jie labai išsigando, bet angelas jiems tarė: „Nebijokite! Štai skelbiu jums didelį džiaugsmą, kuris bus visai tautai. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Viešpats – Kristus. Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose". Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė ir palankumas žmonėms!" Kai angelai nuo jų pakilo į dangų, piemenys kalbėjosi: „Eikime į Betliejų ir pažiūrėkime, kas ten įvyko, ką Viešpats mums paskelbė". Jie nuskubėjo ir rado Mariją, Juozapą ir kūdikį, paguldytą ėdžiose. Pamatę jie apsakė, kas jiems buvo pranešta apie šitą kūdikį. Visi, kurie girdėjo, stebėjosi piemenų pasakojimu. Marija įsiminė visus šiuos žodžius, dėdamasi juos širdin. Piemenys grįžo atgal, garbindami ir šlovindami Dievą už visa, ką buvo girdėję ir matę, kaip jiems buvo paskelbta” (Luko 2, 1-20).

Judėjos Betliejus erų sandūroje buvo mažas miestelis, kur gyvenimas tekėjo tyliai ir ramiai. Bet vieną dieną visi miesto gyventojai sukruta – vyksta valstybės gyventojų surašymas. Visi su nekantrumu laukia retai kada beatvykstančių giminaičių. Ruošiamos vaišės, kambariai ir dovanos. Betliejų užplūsta minios žmonių. Užeigose nebėra laisvų vietų, o parduotuvėse vyksta karšta prekyba. Ir štai į šį švenčiantį miestelį atkeliauja Dievo Sūnus – tą naktį Betliejuje gimė Viešpats Jėzus Kristus – pirmosios Kalėdos, reikšmingiausias įvykis žmonijos istorijoje, tačiau miestelio gyventojai ir svečiai to net nepastebėjo.

Šiandien gyvenimas Kaune verda bei šurmuliuoja dar karščiau, nei tą dieną Betliejuje. Svečiai, vaišės, užeigos, dovanos, prekyba... Žmonės užsiėmę šventiniais reikalais ir tikroji Kalėdų žinia dažnam praplaukia pro šalį.

Reikia šviesos iš dangaus, kad žmogus išgirstų ir suvoktų tikrąją Kalėdų žinią. Pirmoji kalėdinė žinia taipogi neatėjo sausai, ji galingai sudrebino ir pakeitė ją girdėjusių žmonių gyvenimus. Mano malda ir troškimas šiandien, kad Dievas siųstų jums Savo angelą ar Šventąją Dvasią, kuri apšviestų jūsų protą bei mintis, ir Kalėdų žinia sužibėtų jūsų širdyse visu skaistumu.

Pirma. Kalėdų žinia apšviečia mūsų širdis (9 eil.) „apšvietė juos”

Betliejaus apylinkėje piemenys buvo užsiėmę savo kasdieniniu darbu ir reikalais, bet staiga juos perskrodė galinga Dievo šviesa, tarsi Rentgeno spinduliai, persmelkiantys kiekvieną širdies kertelę: „juos apšvietė Viešpaties šlovė”.

Kai Dievo žinia asmeniškai paliečia tavo širdį, to neįmanoma nepastebėti, tu žinai, kad tai gyva, tikra, nors galbūt ir neįprasta. Piemenys tai žinojo ir „labai išsigando”. Kodėl žmogus išsigąsta atsidūręs savo Kūrėjo akivaizdoje? Kodėl žmogus bijo Dievo ir vengia Jo draugijos? Pirma – Jo nepažįsta. Antra – Jam nusikalto. Trečia – Jis baudžia. Daugeliui žmonių Dievas yra tolima, nesuvokiama ir visai nepažįstama Būtybė. O to, kas nepažįstama ir nesuvokiama, dažniausiai bijome. Be to kiekvienas žmogus giliai savo širdyje žino, kad yra nusikaltęs Dievui. Juk visi esame kažką blogo padarę. Ar ne taip? Aišku taip, todėl ir neskubame pasirodyti teisingo bei švento Dievo akivaizdoje, o kai Jis Pats mus netikėtai aplanko – sutrinkame ir išsigąstame. Ne kartą mačiau, kaip imus kalbėti apie Dievą, žmonės sutrinka ir susigėsta, net veido išraiška pasikeičia ir balsas ima virpėti, o kiek atsipeikėję naiviais pasiteisinimais bando išvengti akistatos su Dievo tiesa: neturiu laiko, labai skubu...

Ar buvote apšviestas Dievo tiesa? Ar tai palietė jūsų širdį? O galbūt nepatogiai jaučiatės dabar? Jei sutrikote ir išsigandote, tai geras ženklas, nes Viešpaties baimė yra išminties pradžia” (Pat 1,7), o ir Kalėdų žinia tik prasideda, tuoj nuskambės Dievo Žodžiai, kurie tikrai nuramins ir pradžiugins jūsų virpančią širdį. Nebijokite, piemenėliai! Nebijok, paklydęs žmogau! Dievas ateina pas tave su taika ir ramybe, Jis geranoriškai ir palankiai nusiteikęs tavo atžvilgiu: „ramybė ir palankumas žmonėms” (Lk 2, 14). Taigi, Kalėdų žinia, apšvietusi, nuraminusi ir paruošusi mūsų širdis, nukreipia savo dangiškosios šviesos spindulius į pačią Kalėdų širdį ir esmę, į mūsų vilties ir džiaugsmo šaltinį. Kodėl aš galiu nebijoti? Kodėl aš galiu džiaugtis?

Antra. Kalėdų žinia apšviečia mūsų Gelbėtoją (11 eil.) „jums gimė Gelbėtojas”

Betliejaus miestelyje daugiau kaip prieš 2000 metų gimė kūdikėlis, kuriam buvo duotas Jėzaus vardas. Kalėdų žinia pabrėžtinai tvirtina, kad šis kūdikėlis gimė mums, ir kad būtent Jis yra mūsų džiaugsmo ir laimės šaltinis. Esu išgyvenęs tą nuostabų tėvišką džiaugsmą, kuomet gimsta kūdikėliai, mažyčiai berniukai ar mergaitės. Tačiau Šis Kūdikis nėra eilinis. Jis yra VIEŠPATS! Jis nėra mano kūdikėlis, Jis yra mano VIEŠPATS! Kas gi įvyko tą naktį Betliejuje? Biblija sako, kad tai didelė paslaptis, kuri dar ir šiandien išlieka nesuvokiama daugeliui žmonių. Tačiau tikroji Kalėdų žinia atskleidžia šios paslapties uždangą ir ryškiai nušviečia Jėzaus Asmenybę – Jis yra Viešpats. Betliejuje gimęs kūdikis nėra eilinis žmogus, Jis yra įsikūnijęs Dievas: Dievas buvo apreikštas kūne” (1Tim 3, 16). Poetas B. Brazdžionis taikliai išreiškė šią mintį: „Ir tapo kūnu Žodis Viešpaties didysai, ir žemėn nužengė dangus”. Dievo Sūnus Betliejuje tapo Žmogaus Sūnumi – štai didinga Kalėdų paslaptis. Pats Dievas nužengė iš dangaus žmogaus pavidale. Ar gali būti kas nors didingesnio žmonijos istorijoje? Ar tai ne džiaugsminga žinia? Mūsų Dievas atėjo pas mus ir atėjo pačiu suprantamiausiu mums būdu. Ar matote Jėzuje savo Viešpatį Dievą? Aš meldžiu, kad pamatytumėte, nes Jėzus yra Vienintelis ir Tikrasis Dievas. Tokia yra tikroji Kalėdų žinia.

Jums gimė GELBĖTOJAS! Jėzus yra mūsų GELBĖTOJAS! Dievas atėjo į žemę žmogaus pavidale ne šiaip sau pasivaikščioti ar pasigrožėti savo kūriniais, Jis atėjo gelbėti mūsų. Nuo ko man gelbėtis? – trauki tu pečiais nustebęs. Nei skęstu, nei degu. Skęsite nuodėmių gelmėse ir degsite pragaro liepsnose, jei nesišauksite Jėzaus vardo ir neištiesite Jam savo rankos. „Jėzus atėjo į pasaulį išgelbėti nusidėjėlių, kurių pirmasis esu aš” (1Tim 1,15). Jis mirė ant kryžiaus už mano ir tavo nuodėmes, buvo palaidotas ir trečią dieną prisikėlė iš mirties. Jis vienintelis įveikė nuodėmę ir mirtį. Ir tik Jis vienintelis gali išgelbėti tave iš nuodėmės, mirties bei pragaro nasrų. Ir nėra niekame kitame išgelbėjimo, nes neduota žmonėms po dangumi kito vardo, kuriuo turime būti išgelbėti" (Apd 4,12). Ar matote Jėzuje savo Gelbėtoją? Aš meldžiu, kad pamatytumėte, nes Jėzus yra Vienintelis ir Tikrasis Gelbėtojas. Tokia yra tikroji Kalėdų žinia, kuri apšvietusi mūsų širdis ir mūsų Gelbėtoją, savo viltingais spinduliais nušviečia ir kelią pas Jį.

Trečia. Kalėdų žinia apšviečia mums kelią pas Jėzų (11-12 eil.) „rasite ėdžiose”

Piemenėliams buvo pranešta, kur ir kaip jie gali rasti gimusį Gelbėtoją: Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose" (12 eil.). Iškalbingas ženklas. Ar ne taip? Dievo Sūnus, atėjęs gelbėti pražuvusių žmonių, guli ne Karaliaus rūmuose už aukštų mūro sienų, apsuptas sargybos ir tarnų globa, bet suvystytas ir paguldytas paprastose ėdžiose, kurios buvo lengvai prieinamos piemenims ir bet kuriam kitam žmogeliui. Kodėl Jis gulėjo ėdžiose? Nes Jam nebuvo vietos nei rūmuose, nei užeigoje, nei kituose namuose (7 eil.). Deja, ir šiandien Jėzui nėra vietos daugelio žmonių gyvenimuose, nors Jis vis dar stovi prie širdies durų ir kantriai beldžia, norėdamas užeiti vidun ir išgelbėti žūstančią sielą: „Štai Aš stoviu prie durų ir beldžiu: jei kas išgirs mano balsą ir atvers duris, Aš pas jį užeisiu” (Apr 3, 20).

Tačiau piemenys lengvai surado savo Gelbėtoją, kuris tą naktį gulėjo ėdžiose. Šiandien Jėzus neguli Betliejaus ėdžiose, nekabo ant Golgotos kryžiaus ir neguli Jeruzalės kape. Jis prisikėlė, įžengė į dangų ir sėdi Dievo Tėvo dešinėje, tačiau ėdžių ženklas mums liudija ir šiandien, kad Gelbėtojas yra lengvai surandamas ir prieinamas visiems: „Todėl Jis ir gali visada išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo, nes Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų (Hbr 7, 25). „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti, ir Aš jus atgaivinsiu” (Mt 11, 28). Tikroji Kalėdų žinia nušviečia – kelias pas Gelbėtoją lengvai surandamas ir atviras kiekvienam, norinčiam ateiti pas Jį. Ar jūs buvote pas Jį? Ar jūs eisite pas Jį šiandien?

Išgirdę Kalėdų žinią piemenėliai nutarė: „Eikime ir pažiūrėkime” (15 eil.). Ir jie nedelsiant nuskubėjo pas Jėzų. Jūs šiandien girdėjote tą pačią žinią. Nedelskite, skubėkite ir jūs pas Gelbėtoją Jėzų: Jeigu lūpomis išpažinsi Viešpatį Jėzų ir širdimi tikėsi, kad Dievas Jį prikėlė iš numirusių, būsi išgelbėtas... kiekvienas, kuris šaukiasi Viešpaties vardo, bus išgelbėtas" (Rom 10, 9,13).

Jėzus yra čia. Jis mato, girdi ir supranta jus. Jis nori ir gali išgelbėti jus. Nedelskite, kreipkitės į Jį tiesiog dabar:

Viešpatie Jėzau, esu kaltas ir vertas pragaro bausmės. Tikiu, kad Tu praliejai Savo kraują ir mirei ant kryžiaus vietoje manęs. Tikiu, kad Tu prisikėlei iš mirties ir esi Gyvas per amžius. Meldžiu, atleisk mano nuodėmes ir išgelbėk mane nuo pražūties. Atveriu Tau savo širdies ir gyvenimo duris – būk mano Viešpats ir Gelbėtojas. Amen.

Jei ši malda kilo iš atviros ir tikinčios širdies, jūs suradote savo Gelbėtoją. Jėzus užgimė ir apsigyveno jūsų širdyje. Tikras, naujas Kalėdų rytas išaušo jūsų gyvenime.

Gediminas K.


Kitas pamokslas: Liaukimės kariavę